Tau jauku tai, ką pažįsti. Tavo namų spalvos, augintiniai, cukraus kiekis kavoje, netgi bananų forma. Pernelyg tiesus bananas tave, pripažink, verčia jaustis nejaukiai. Kaip ir žmonės, kurių kalbos nesupranti. Ir tai nėra kažkas blogo. Ar neįprasto. Juk mus visus užknisa žmonės, kurie sako vieną, tačiau turi omenyje visai kitą (meluoja) arba malą šūdą, kad parduotų savo bevertį produktą: „Šis...
[PATARIMAI PRADEDANČIAJAM RAŠYTOJUI] Pradėkime nuo klausimo: ar visi kūriniai turi struktūrą? Taip, visi. Kartais ji būna tokia, kaip kofeinu pašerto voro voratinklis, todėl ne taip lengvai pastebima ir suprantama, bet kad ir kokia unikali, ji vis tiek yra. Struktūros gali būti griežtos ir korektiškos kaip įrašai buhalterinės apskaitos knygose ir gali būti išplaukusios bei laisvamaniškos kaip...
Rasa Sagė, Lietuvoje populiarių romanų autorė, išleido naujausią knygą rašytojams bei norintiems tapti rašytojais: „Tiems, kurie svajoja parašyti knygą“. Šiandien norime pasidalinti keliomis nemokamomis ištraukomis iš šios knygos. Ištraukas parinko pati autorė. Jei ištraukos patiks – knygos reklamą (nuorodą, kur ją galima įsigyti) rasi ištraukų gale. Gero skaitymo! Jei skaitote šią knygą, jūsų...
Tai pirmieji žingsniai būtų tokie: nusprendi, kad nori rašyti. Sėdi ir rašai. Viskas. Būtų paprasta, jei atsisėdus užsiimti kūrybiniu procesu, neiškiltų begalė klausimų bei abejonių. Ar tai turėtų būti trilogija? Gražesnis vardas Gaudendas ar Bryan? Kokio riebumo sekso sceną įkomponuoti? Įdomu, teksto gylis matuojamas metrais ar skaitytojų ašarų litrais? Tai yra labai svarbūs klausimai, apie...
Rašytojas, kuris bijo rašyti – ar neskamba ironiškai? Gali atrodyti keistai, bet šita baimės rūšis aplanko būtent rašančius ar norinčius tuo užsiimti žmones. Tai galima būtų apibūdinti kažkaip taip: noriu rašyti, turiu idėjų, turiu tiek daug pasakyti, bet negaliu pradėti, nes kažkas man trukdo. Įveikti šitą kūrybinį bloką tikrai lengva. Jeigu bijai balto lapo, tiesiog pabandyk užpildyti jį kuo...
Daugelis personažų turi vieną, itin šlykščią savybę: jie kalba. Bendrauja vienas su kitu, skelia monologus. Net jei kūrinyje yra vienas vienintelis personažas, gali vykti vidinis dialogas. Baisu, ar ne? Kritikos dėl personažų kalbos gaudavau bene nuo pirmojo kūrinio, kurį perskaityti daviau ne tik mamai. Nežinia kada atėjo suvokimas, kad tą informaciją reikėtų kažkaip sistematizuoti ir daryti ...
Mano pirmas gyvenime gautas atsiliepimas skambėjo taip: Brangute, nenoriu pykdyti, tačiau turiu pranešti, jog jei nori rašyti istoriją, gerą istoriją, nemanau, kad joje turėtų būti tokie žodžiai kaip „ble” ar „ok”. Koks tai buvo įvykis! Net nenuliūdau, kad anonimas patronizuojančiai pamokė mane kaip durnelę. Juk rado, pamatė ir dar net pakomentavo. Mandagiai padėkojau...
Sako, kad rašytojus galima suskirstyti į dvi kategorijas: tuos, kurie planuoja, ir tuos, kurie ties planavimu neapsistoja. Kuriai kategorijai priklausote jūs? Sėdate rašyti tik tada, kai jau turite detalų būsimos istorijos planą, ar griebiate tušinuką (klaviatūrą) vos tik sugalvoję pagrindinę romano mintį? Jei į istorijos kūrimo džiungles nedrąsu leistis be žemėlapio, pakalbėkim apie tai, kaip tą...
Prieš porą mėnesių Facebook Rašytojų mėgėjų grupėje kilo diskusija iš kur autoriui gauti „beta skaitytojų“, kurie perskaitytų dar nepublikuotą (arba šiaip dar taisytiną) tekstą ir pasakytų pastabas. Po tos diskusijos pasiūlėm vienas kitam pagalbos ranką ir susidarėme potencialių skaitytojų sąrašą. Tačiau ar siekiant gauti skaitytojo nuomonę gali padėti tik socialiniai tinklai? Tikrai ne. Be...
Esu labiau linkusi tikėti tuo, kad žmogaus sėkmę vienoje ar kitoje srityje nulemia ne tik talentas, bet ir darbas. Kad rašytoju ne gimstama, bet tampama, taip pat ir tuo, jog, kad galėtum laužyti taisykles visų pirma turi jas išmokti. Todėl pati sau pripažinusi, kad rašymas yra tas vienintelis, mane labiausiai žavintis hobis, kuriam, taip sakant, noriu „atsiduoti visa širdimi“ nusprendžiau, kad...