AutoriusEduardas Žemeckis

Kūrinio personažai turi įvairių šlykščių savybių. Tai, kad jie kalba, jau esu minėjęs anksčiau. Vis dėl to, jie turi dar vieną žymiai šlykštesnę savybę, apie kurią papasakosiu šįkart – jie egzistuoja. Autoriams reikia savo veikėjus kurti, stengtis, galvoti, kad jie būtų įsimintini, atliktų savo vaidmenį kūrinyje. Turiu kelis patarimus kurie gali praversti rašant. Kai personažas pristatomas...

Daugelis personažų turi vieną, itin šlykščią savybę: jie kalba. Bendrauja vienas su kitu, skelia monologus. Net jei kūrinyje yra vienas vienintelis personažas, gali vykti vidinis dialogas. Baisu, ar ne? Kritikos dėl personažų kalbos gaudavau bene nuo pirmojo kūrinio, kurį perskaityti daviau ne tik mamai. Nežinia kada atėjo suvokimas, kad tą informaciją reikėtų kažkaip sistematizuoti ir daryti ...