Knygų apie rašymą palyginimas: kuri išmokys rašyti?

Esu labiau linkusi tikėti tuo, kad žmogaus sėkmę vienoje ar kitoje srityje nulemia ne tik talentas, bet ir darbas. Kad rašytoju ne gimstama, bet tampama, taip pat ir tuo, jog, kad galėtum laužyti taisykles visų pirma turi jas išmokti.

Todėl pati sau pripažinusi, kad rašymas yra tas vienintelis, mane labiausiai žavintis hobis, kuriam, taip sakant, noriu „atsiduoti visa širdimi“ nusprendžiau, kad vien rašyti ir skaityti grožinę literatūrą man turbūt neužteks, kad noriu žinoti ir laiko bei kitų autorių patvirtintas taisykles. Visgi, sakoma, kad geriausia mokytis iš svetimų klaidų, ne iš savo.

Šiandienos tema – kūrybinio rašymo knygos lietuvių kalba. Jei nieko nepraleidau, tokios šiuo metu yra trys (jei žinote daugiau, prašau, parašykite komentaruose).

Mano pažintis su šiomis knygomis prasidėjo kai be aiškaus tikslo klaidžiodama knygyne pamačiau Laimos Vincės knygą „Rašyti gali kiekvienas“. Skaičiau ją kaip vieną labiausiai kabinančių romanų, braukiausi geriausias mintis, bandžiau pratimus, keičiau rašymo įpročius. Jau vėliau, beveik netyčia, pataikiau į Sandros Bernotaitės kūrybinio rašymo kursus ir nusipirkau jos, dar ir mano draugų išreklamuotą, knygelę „Laisvojo rašymo elementai“. Na, o paskui į šią kolekciją pateko ir Natalie Goldberg „Apie rašymą“.

Ir ką? Ar galiu šias knygas rekomenduoti pradedančiam rašytojui? Taip, žinoma. Tik gal ne visas tam pačiam žmogui. Jos gana skirtingos. Man pačiai buvo naudingiausia Laimos Vincės knyga, bet jums gal pasirodys kitaip. Taigi, kuo jos skiriasi ir ar jums jos tiks ir patiks.

Laima Vincė „Rašyti gali kiekvienas“

„Laima Vincė (gim. 1966) – Lietuvoje išgarsėjusi išeivijos rašytoja, žurnalistė ir vertėja, kaip kūrybinio rašymo dėstytoja Kolumbijos universitete įgijo menų magistro laipsnį, du kartus gavo prestižinę Fulbright’o stipendiją. Lietuvių kalba išleista jos knyga vaikams „Vaiduoklė svetainėje” ir prisiminimai apie studijų laikus Vilniuje 1988-1989 metais – „Lenino galva ant padėklo”. 

 

„Rašyti gali kiekvienas” – kūrybinio rašymo vadovėlis aukštesniųjų klasių mokytojams ir pirmo bei antro kursų universiteto dėstytojams. Taip pat šis leidinys bus įdomus kiekvienam kūrybingam žmogui, kuriam smalsu, kaip parašyti literatūros kūrinį.”  [1]

Kodėl atidaviau šiai knygai pirmą vietą? Negaliu būti tikra, kad prie to neprisidėjo subjektyvūs dalykai – šią knygą skaičiau pačią pirmą iš trijų ir joje naujo radau daugiausia.

Tačiau ji turi trūkumų. Kaip parašyta ant viršelio, tai – „Kūrybinio rašymo vadovėlis aukštesniųjų klasių mokytojams ir pirmo bei antro kursų universiteto dėstytojams”. Ją skaitant jums reikės „prakentėti” dalis, kur autorė pasakoja apie klasės bendruomenės kūrimą, mokinių veiklą pamokos metu, jaunojo rašytojo puoselėjimą ir taip toliau. Tiesa pasakius, dėl šios priežasties gal maždaug pusė knygos jums apskritai pasirodys nenaudinga.

Tačiau tą pusę atperka likusioji dalis. Ypač jei tai pirma knyga apie kūrybinį rašymą, kurią skaitote. Iš visų trijų čia aprašomų knygų šioje radau daugiausiai naudingų praktinių patarimų. Ne tik apie tai kaip pradėti rašyti, bet ir apie tai kaip redaguoti, kaip rašyti dialogus, kurti veikėjus, pasirinkti pasakotojo perspektyvą, sukurti veiksmo vietos aprašymą, apie „Šekspyro principą“, ir taisyklę „Nužudykite savo numylėtinius“, be to apie poezijos ir negrožinių tekstų rašymą. Iš čia sužinojau apie patį naudingiausią sau pratimą – laisvąjį rašymą – apie tai, kaip lengva kai kurias savo klaidas jau parašytame tekste aptikti tiesiog perskaičius jį garsiai. Tą „Perskaityk savo tekstą garsiai“ po to, beveik kaip užstrigusi plokštelė, kartojau kai kuriems kolegoms leidusiems man perskaityti ir pakritikuoti jų kūrybą.

Daugiau apžvalgų apie knygą:

• Goodreads
• Media forumas
• Kitty Writer: „Naudingi leidiniai susiję su rašymu“
• Rock&Roll bibliotekininkas: „Kūrybinis rašymas bibliotekose: I dalis – kas yra kūrybinis rašymas“
• Edmundas Girskis – blog’as: „Knygos ir šaltiniai bandantiems rašyti“

Sandra Bernotaitė „Laisvojo rašymo elementai“

„Rašymo elementus kartais pakanka tik atrasti, išmokti juos pastebėti, kad būtum dėmesingesnis skaitydamas ir laisvesnis rašydamas. Kai jau matai elementus, kiekviena, nesvarbu, prastai ar gerai parašyta, grožinės ar negrožinės literatūros knyga gali tapti mokytoja. Rėmai ir taisyklės apibrėžia erdvę, kurioje galime būti laisvi, o laisvė – kūrybos pagrindas.“  [1]

Na, kadangi tai jau nebebuvo pirma skaityta ta tema man daug kas pasirodė žinoma (šitą, manau patys pastebėsite perskaitę kelias tokias knygas – kai kurios taisyklės tokios universalios, kad kartojasi praktiškai kiekvienoje).

Sandra Bernotaitė rašo gal ne taip konkrečiai kaip Vincė. Tai nebe vadovėlis ir jei iš teksto norisi tik rašymo taisyklių sąrašo, pačio teksto gali pasirodyti net per daug. Ši knyga, sakyčiau, tarpinis variantas tarp Vincės ir Goldberg knygų (apie Goldberg vėliau).

Čia galima sužinoti ne tik apie rašymą, bet ir pačios autorės gyvenimo patirtį (nesiryžtu spręsti ar tai knygos pliusas, ar minusas, priklauso nuo to, ko ieškote). Knygos adresatas taip pat šiek tiek skiriasi nuo „Rašyti gali kiekvienas“. Jei Vincė rašė žmonėms, kurie jau rašo, Bernotaitė iš pradžių rašymą tarsi tik reklamuoja, kalba apie tai kas žmogaus lauks kai jis nuspręs rašyti, kaip jis turėtų tam pasiruošti ir pan.

Daug dėmesio skiriama pačiam rašymo procesui – kodėl ir kaip mes rašome, kas iš to išeina, kas tame dalyvauja, ieškoma būdų paguosti dėl to, kad greičiausiai nebūsite originalūs, kad ne viskas pasiseks iš pirmo karto.

Tačiau yra ir konkretesnių dalykų. Kalbama ir apie pačią teksto struktūrą ir apie tai ko reikia geram pasakojimui. Apie „Deus ex machina“, minties rišlumą, būdus mokytis rašymo, kada ir ką rodyti skaitytojui, snaigės metodą, „cliffhangerį“, „velnią detalėse“, trupučiuką apie stiliaus klaidas. Knygos pabaigoje taip pat pateiktas pratimų ir knygų apie rašymą sąrašas (vien jau dėl jo, tikrai vertą šitą knygą atsiversti).

Daugiau apžvalgų apie knygą:

• Goodreads
• Akvilina Cicėnaitė: Sandra Bernotaitė: „Rašytojas yra tarsi archeologas“
• Edmundas Girskis – blog’as: „Knygos ir šaltiniai bandantiems rašyti“
• Kitty Writer: „Naudingi leidiniai susiję su rašymu“

Natalie Goldberg „Apie rašymą: kaip išlaisvinti vidinį rašytoją“

„Milijardai laiškų, keli šimtai milijonų tiklaraščio įrašų, trumposios žinutės, tekstiniai pranešimai – šiandien rašome daugiau nei kada nors anksčiau. Svajonė tapti rašytoju Vakarų pasaulyje jau įgyvendinta – rašome kiekvienas. Dabar galima siekti naujos svajonės – tapti geru rašytoju. Tokiu, kurio mintys skamba net ir užvertus puslapį, kurio sukurti vaizdiniai ir jausmai lydi metų metus. Kaip? Pirma – reikia rašyti. Antra – skaityti. Trečia – skaityti apie rašymą.

 

Natalie Goldberg „Apie rašymą” – knygų apie rašymą biblija. Įtaigi, lengva ir poetiška, su trupučiu „dzen” ir trupučiu „dzin”, su asmeninėmis istorijomis ir įkvepiančiais pavyzdžiais. Ji kviečia rašyti. Ir, kas dar svarbiau, rašyti geriau.“ [1]

Nors mano išgirtoji Laima Vincė šią autorę citavo ne vieną kartą aš asmeniškai jai atiduočiau tik paskutinę vietą.

Kodėl? Nes visa knyga daugiausiai tėra reklama rašymui. Kaip ir abi anksčiau minėtos autorės, Natalie Goldberg pritaria (gal netinkama žodis – knyga parašyta anksčiau už anas) dėl to, kad rašyti reikia kasdien, kalba apie auksinę taisyklę „rodyk, o ne pasakok“, bet konkrečių patarimų apie rašymą sužinome mažiau negu informacijos apie autorę. Apie ją, perskaičiusi knygą, papasakočiau daugiau, negu apie tai, ką ji šiuo tekstu norėjo pasakyti. Todėl ir rekomenduoju skaityti tiems, kurie nori būti įtikinti, kad gali rašyti ir būti padrąsinti.

Daugiau apžvalgų apie knygą:

• Goodreads
• Gerosknygos
• Grafomanija: „Laisvė per rašymą“
• Kitty Writer: „Naudingi leidiniai susiję su rašymu“
• Edmundas Girskis – blog’as: „Knygos ir šaltiniai bandantiems rašyti“

Ir galop norėčiau pasinaudoti dar vienu patarimu, Sandros Bernotaitės pasakytu per jos vedamus rašymo kursus – jei galite, išmokite dar bent vieną kalbą ir imkite ta kalba skaityti. Pavyzdžiui, patarimų populiariaja anglų kalba apie kūrybinį rašymą yra daug daugiau. Bet apie tas knygas kitą kartą.

Šaltiniai: 

[1] knygų aprašymai ant viršelio nugarėlės