Žurnalo „Protagonistas“ redaktorius Mangirdas Beniušis: viena iš pagrindinių „Protagonisto“ misijų yra rodyti lietuvių kūrėjus

Ž

Praėjusių metų rudenį Lietuvos fantastų padangę sudrebino išskirtinis įvykis – po labai ilgos pertraukos fantastikos mėgėjai vėl gali pačiupinėti jiems skirtą lietuvišką žurnalą! Jį išleisti sugalvojo visa galva į populiariąją kultūrą pasinėrusių aistruolių kompanija, susibūrusi iš didelės meilės filmams, žaidimams, komiksams ir fantastikai.

Puikiai debiutavęs „Protagonistas“ artimiausiu metu neplanuoja dingti iš fantastų radaro: kas ketvirtį leidžiamas žurnalas vis storėja, o šiuo metu redakcija rengia jau trečią, pavasario numerį. Apie žurnalo leidybos procesą mielai sutiko papasakoti jo vyriausias redaktorius Mangirdas Beniušis.

Kodėl kaipišleistiknygą.lt rašo apie žurnalą? Nes jis mums labai patinka 🙂 Ir dar dėl to, kad manome, jog rašytojams svarbu publikuotis ir žurnaluose. Skaitykite toliau ir sužinosite apie galimybes.

Pirmasis „Protagonisto“ numeris Kuro Neko parduotuvėje

? Mangirdai, papasakok kaip gimė idėja išleisti fantastikos žurnalą.

Iš tiesų, idėja žurnalui gimė pakankamai spontaniškai – iš neturėjimo ką veikti. Buvo vasara ir su kolega Vaidu vis galvojom, kad reikia sukurti kažką naujo, kad jau neišeina paatostogauti prie jūros ar ežero. Susėdom, pasikalbėjom ir sugalvojom pabandyti.

Žinojome, kad Lietuvoje jau ilgą laiką nebuvo tokios tematikos žurnalo, o patys būdami prisiekę fantastikos fanai nuolat pavydžiai žiūrėjome į kitas šalis, kuriose tokio tipo ar panašūs leidiniai yra norma.

Seniau buvom darę keletą reklaminių žurnalų „GameOn“ projektui  ir žinojome kai kurias spaudos vingrybes, tad sėdom, parašėm keletui bendraminčių ir vuolia – gimė pirmasis „Protagonistas“.

 

? Tai kiek jūsų dabar „Protagonisto“ redakcijoje? Kaip skirstotės darbus? Kas kuo užsiimate?

Dabar esam keturių žmonių „taryba“ – aš, Vaidas Mikelskas, Agnė Juškėnaitė ir Justina Liaukevičiūtė. Ši ketveriukė iš esmės sprendžia viską, kas susiję su žurnalu iš projekto valdymo pusės – koks bus turinys, koks dizainas, kur ieškosim rėmėjų, kur platinsim „Protagonistą“ ir panašiai. Norėjosi tą pagrindinę komandą išlaikyti nedidelę, nes iš patirties žinojau, kad tokiems neįdomiems administraciniams darbams geriausia turėti patikimus ir laiko jau patikrintus žmones, kurie nesibaido vardan „didesnio gėrio“ paaukoti ne vieną laisvą vakarą ar laisvadienį, gali atlikti po kelis darbus vienu metu.

Aš vadinuosi vyriausiuoju redaktoriumi ir turėčiau atsakyti už tai ką skaitytojai randa atsivertę žurnalą, nors išties darau viską – nuo bendravimo su potencialiais žurnalo rėmėjais, iki socialinių paskyrų administravimo. Vaidas – mūsų maketuotojas, Agnė – kūrybos ir reklamos ekspertė, Justė – kalbos redaktorė, bet visi atliekam po dar 5 ar 6 funkcijas, nes taip paprasčiau susikalbėti, kai neturime savo redakcijos.

Be mūsų ketveriukės yra dar dešimtys autorių, kurie, iš esmės, ir kuria „Protagonistą“ – rašytojai, dailininkai, šiaip fantastikos mėgėjai. Jie rašo straipsnius, piešia ir visaip kitaip laisvina savo kūrybiškumą – mes tik bandom tą kūrybiškumą suvaldyti ir pateikti taip, kad tai pamatytų ir įvertintų kuo daugiau žmonių. Vieni jų savo srities ekspertai, kiti tuo užsiima kaip hobiu, tačiau juos visus vienija noras papasakoti ar parodyti kažką įdomaus.

Mangirdas Beniušis ir Vaidas Mikelskas

 

? Apie kokią tikslinę auditoriją galvojote rengdami žurnalą?  Kokie žmonės, tikėjotės, bus jūsų skaitytojai?

Jei taip visai sąžiningai, negalvojom apie jokią. Norėjom, kad žurnalas patiktų mums patiems, tad ir kūrėm „kaip sau“ – kinomanams, knygų graužikams, žaidėjams. Tačiau buvom įsitikinę, kad Lietuvoje yra gerokai daugiau tokius pat pomėgius turinčių žmonių, kurie nesusipažinę su vienokiais ar kitokiais populiariosios kultūros reiškiniais ar tam tikrais, mūsų galva, privalomais kūriniais. Čia kai atrandi ar sužinai ką nors žiauriai kieto ir noris visiems papasakoti. Tai mes, kaip mėgstantys rašyti, sugalvojom, kad papasakosim apie tai savo žurnale. Tuo pat metu tikėjomės, kad tokių kietų reiškinių ar kurinių, kuriais norisi dalintis suras ir mūsų skaitytojai, kurie ilgainiui taps ir žurnalo autoriais.

 

? Kodėl toks pavadinimas? Kodėl būtent „Protagonistas“?

Nes gražiai skambėjo. Rinkomės pavadinimą iš kelių variantų ir kol dėliojom žurnalą dar nebuvom nusprendę, kokiu pavadinimu jį išleisim. Kurdami pirmą numerį, tiek rėmėjams tiek autoriams sakėm, kad čia bus „Portalas“ – vartai į kitus pasaulius. Bet paskui pradėjom abejoti ir Vaidas pasiūlė variantą „Protagonistas“. Visos istorijos turi protagonistus, tad kažkaip „prilipo“ ir liko.

 

? Kaip renkate medžiagą ir parenkate žurnalo temas? Kaip atrandate dailininkus ir straipsnių autorius žurnalui?

Dažniausiai žurnalo temas, patys to nesuprasdami, išrenka autoriai. Savo draugų ir kolegų, prieš pradedant dirbti su nauju numeriu, paprašau, kad jie atsiųstų 3-4 pasiūlymus tekstams, kuriuos norėtų parašyti. Sulaukus šių pasiūlymų ir sudėjus juos į bendrą katilą labai aiškiai pasimato kelios bendrinės temos, kurios ir tampa žurnalo pamatu.

Su autoriais ir dailininkais kiek kitaip. Dažniausiai nauji autoriai prie sekančio numerio redkolegijos prisijungia per draugus. Kažkas parašė tekstą, pasigyrė facebook – „žiūrėkit mane išleido“, užmatė draugas ir paklausė, kaip būtų galima prisidėti. Tuomet aš gaunu žinutę su klausimais ir taip mūsų komandą papildo dar vienas žmogus, kuris nori parašyti kažką savo mėgstama tema. Esminis žodis čia – „nori“. Kai autorius nori rašyti tam tikra tema, o ne jam kažkas liepia tai daryti, tai ir tekstai būna nepalyginamai geresni.

Panašiai būna ir su dailininkais, tik jie gal kiek dažniau užsiėmę apmokamu darbu ir rečiau iniciatyvos imasi patys. Tačiau turime puikią Lietuvos paišytojų bendruomenę „Level up“ grupėje, facebook. Ten lietuvių dailininkai mielai dalinasi savo senesnių darbų katalogais, kurių daugelis tinka prie naujų žurnalo temų ir taip susirenkame pagrindą. Retais atvejais atsiranda ir tokių, kurie parašo mums patys ir sako „duokit man ką nors nupiešti“… ir duodi, ir tada pačiam smalsu, kas gausis. Visais atvejais būni maloniai nustebintas, kad Lietuvoje tiek daug talentingų kūrėjų, apie kuriuos net nežinojai.

 

? Kodėl nusprendėte leisti popierinį žurnalą? Tuo labiau kai nemokamai galima perskaityti ir elektroninę versiją. Ar nebijojote, kad išlaidos spaudai neatsipirks? Ir apskritai iš kur gavote finansų spausdinti? Ar užtenka Patreon ar pavyko rasti dar ir kitų rėmėjų?

Iš tiesų, pradžioje buvome sugalvoję daryti tik skaitmeninį žurnalą, nes bijojome ne tik dėl finansų, bet ir dėl to, kad niekam nebus įdomu. Vis tik patys labai norėjom išleisti fizinį, nes tokį vartyti rankose, o ne ekrane, yra tūkstantį kartų maloniau. Galiausiai nusprendėm, kad vis tiek spausdinsim – bent jau sau.

Tuomet skaičiavom, kad vienas žurnalas spausdinant atskirai mums kainuos apie 7 eurus, tai pagalvojom, kad jei jau darome sau, tai galim suteikti galimybę įsigyti tokį ir kitiems bei užsikūrėmė Patreon. Lygiagrečiai viso to atsirado ir keli entuziastingi rėmėjai, kurie tą mūsų biudžetą dar labiau papildė. Sumoje gavosi, kad mums trūko maždaug 500 eurų, kad galėtume atsispausdinti visai nemažą kiekį fizinių žurnalų, kad užtektų autoriams, rėmėjams ir dar liktų pardavimui. Paskaičiavom, kad jei parduosim bent 100 vienetų, „išeisim ant nulio“.

Tai surizikavom, pardavėm daugiau nei reikėjo ir net truputį uždirbom, kas leido jau rimčiau pasižiūrėti į sekantį numerį, kurio biudžetas gavosi dar didesnis. Kol kas viską, ką gaunam investuojam į „Protagonisto“ tobulinimą, reklamą. Galbūt ateityje turėsim kokį biudžetą įdomioms kelionėms pas pašnekovus, pinigų kinui, žaidimams, knygoms… Na, o jei jau niekas nebeparsiduos, grįšim prie originalios idėjos ir toliau darysim skaitmeninį žurnalą, kurio fizinę versiją gaus rėmėjai ir jo autoriai. Na bent jau tol, kol žurnalą bus įdomu daryti patiems.

 

? Koks žurnalo tiražas?

Gavosi skirtingai. Pirmo spausdinom 1000 ir pardavėm apie pusę, tad antrojo tiražą nusprendėm mažinti ir atsispausdinom 500. Pagalvojau, kad jau geriau trūks kelių žurnalų, ne laikysim dėžes jų namuose – tausojam gamtą. Taip norėjom sukurti ir fizinės versijos išskirtinumo legendą. Daugiau pakartotinių tiražų spausdinti neketinam, tad su kiekvienu nauju numeriu senų žurnalų vertė auga.

Tiesa, čia tik fizinės kopijos skaičiai. Norim kad mūsų rašinius skaityti galėtų visi, tad pagrinde vis tiek koncentruojamės į skaitmeną, kurios tiražas neribotas. Galim pasidžiaugti, kad pirmą žurnalą bent jau atsivertė netoli dviejų tūkstančių skaitytojų, o antrojo žurnalo skaitmenos skaičiai beveik padvigubėjo. Kiek iš jų suskaitė viską nuo pradžios iki galo – sunku pasakyti, bet tokia statistika vis tiek maloni.

 

? Kaip pavyko suburti skaitytojų ratą? Ar užteko žurnalo reklamos socialiniuose tinkluose?

Pradėjome nuo reklamos socialiniuose tinkluose, bet pasitaikė visai dėkingas laikas ir pirmąjį žurnalą išleidome beveik prieš pat „Comic Con Baltics“ renginį, kur pavyko sudominti visai nemažai žmonių – gera pradžia – pusė darbo.

Draugai, pažįstami taip pat labai palaiko ir noriai dalinasi visomis su žurnalu susijusiomis naujienomis net neprašomi – jiems patiems patinka „Protagonistas“ ir jie patys nori, kad jam pasisektų.

Pats dirbu reklamos srityje, tad užduotys iškilusios su „Protagonistu“ ir jo reklama man yra kasdienės – prekė gal ne ta, bet pats darbo pobūdis pažįstamas. Žinoma, žurnalo reklamai ne visada lieka tiek laiko, kiek norėtųsi, nes reikia ne tik jį reklamuoti bet ir padaryti. Bet mums labai padeda tai, kad „Protagonistas“ visai įdomus skaitalas ir patys skaitytojai noriai jį rekomenduoja kitiems. Kuo toliau, tuo lengviau pritraukti naujos auditorijos, nes kažkas jau būna girdėjęs apie žurnalą viena ausimi ar net vartęs pas draugą ar giminaitį.

„Protagonistas“ Comic Con Baltics 2019. Agnė Juškėnaitė ir Vaidas Mikelskas

 

? Kaip platinate popierinį žurnalą? Ar čia susiduriate su kokiomis nors problemomis?

Tai Patreon ir mūsų partnerių parduotuvės. Tiražas per menkas, kad galėtume platinti kokiuose spaudos kioskuose ar knygynuose, bet savo rėmėjų tarpe turim specializuotas parduotuves, kurios orientuotos į mūsų tikslinę auditoriją. Patreon atstoja savotišką žurnalo prenumeratą, o Rikis.lt, KuroNeko.lt, taip pat HeroLab.lt bei Kamehame.lt mielai sutiko į savo asortimentą įsitraukti ir mūsų „Protagonistą“.

Šiuo metu aktyviai ieškom vietos, kur galėtume žurnalą padėti Kaune ir Klaipėdoje, o taip pat ir kituose miestuose. Nors partneriai siunčia žurnalus į visus Lietuvos miestus, su „Protagonistu“ yra tokia detalė – kol nepačiupinėji gyvai, manai, kad nereikia tai ir neužsisakinėji iš interneto. Bet parduotuvėse gyvai parduodam visai nemažai žurnalų, net tiems, kurie nebuvo apie mus girdėję.

 

? Daug kas teigia, kad Lietuvoje fantastikos beveik niekas neskaito, leidyklos dėl šios priežasčių dažnai ir atsisako ją leisti. Ką pastebite jūs? Ar sutinki su tuo, kad fantastika lietuviams nelabai įdomi?

Atsakyti tiksliai gali tik pačios leidyklos, bet manau, kad čia visiška nesąmonė. Bent jau mano aplinkinių rate daugelis skaito fantastiką, tik ne lietuvišką, o anglų ar kokia kita užsienio kalba. Būtent tų pačių leidyklų dėka, pasirinkimas ką skaityti lietuviškai ypač skurdus, o naujos literatūros praktiškai nėra.

Jei ir išeina kas nors „šviežio“, be eilinio pakartotinio klasikinių kūrinių tiražo, tai prabėgus 3-4 metams po debiuto užsienyje, kai Holivude jau filmuojamas pagal knygą pastatytas filmas. O tada bėdavojasi – „oi niekas neperka“. Nu tai aišku, kad neperka, nes kam buvo įdomu jau perskaitė tą knygą prieš kelerius metus. Puikus pavyzdys Dmitry Glukhovsky „Metro 2035″ – trečioji serijos dalis, kurios pirmos dvi, beje, išverstos lietuviškai. Knyga pasirodė 2015 metais, dabar 2020–ieji. Tai kur ta trečia dalis lietuviškai? Tie kas buvo užsikabinę ant serijos per tuos 5 metus galėjo spėti ir kalbą išmokti ir knygą perskaityti…

Aš manau, kad Lietuvoje, kaip niekada ankščiau, dabar daugybė fantastikos fanų, kurie užaugo su „Hariu Poteriu“, „Bado Žaidynėm“ ir panašiom knygom, dabar žiūri šimtus fantastinių filmų ir serialų, domisi žaidimais… Tik laikai tokie, kai pasirodžius kam nors naujo, norisi į tai nerti iškart, o ne laukti, kol lietuvių leidyklos atsibus, kad „šitas autorius prieš 5 metus laimėjo Nebula premiją, tai gal verta jo knygą išverst ir išleist?“ Kalbos barjeras šiais laikais kiša koja vis mažesniam ratui žmonių, tad ir leidykloms reikėtų apie tai pagalvoti. „Protagonistas“ skaitomumu nesiskundžia, tad kodėl turėtų skųstis geriausi pasaulio fantastikos kūriniai?

 

? Savo žurnale spausdinate ir lietuvių rašytojų fantastinius apsakymus. Kaip juos atrandate? Ar žmogus „iš gatvės“ gali bandyti kreiptis į jus su savo tekstu, tikėdamasis publikavimo?

Ne tik kad gali, bet ir labai pageidautina. Viena iš pagrindinių „Protagonisto“ misijų yra rodyti lietuvių kūrėjus, tad kur jų kitur rasti, jei ne „gatvėje“. Pradžioje, autorių ieškojome patys, vėliau gavom ir kelis laiškus.

Būtent su tokia mintimi paskelbėme pirmąjį savo literatūros konkursą Postapokaliptinės Lietuvos tematika – ateityje planuojame tokių dalykų organizuoti ir daugiau. Mano svajonė yra kažkada išleisti specialų „Protagonisto“ numerį skirtą tik kūrybai – savotišką lietuviškos fantastikos almanachą.

 

? Kokių dar planų ateičiai turite?

Didelių planų kol kas nėra, nes esam realistai. Norim tęst ką pradėjom ir tai daryti kokybiškiau. Norim plėsti žurnalo auditoriją ir skaitytojų ratą, tai greta žurnalo pradėjom po truputi konstruoti savo internetinį puslapį. Turim ir pasvajojimų, kad ateityje būtų smagu turėti savo redakciją, kurti žurnalą, tekstinį ir video turinį ne tik po darbo valandų, bet ir jų metu.

Antrojo žurnalo numerio spausdinimas

 

? Konkurentų jums turbūt dabar nereikia, bet įsivaizduokime, kad šį interviu skaito žmogus galvojantis, kad reikėtų išleisti kitokios tematikos žurnalą. Iš savo patirties: ko reikia norint imtis žurnalo leidybos? Su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrėte?

Visų pirmą patarčiau susirasti bendraminčių. Niekas nėra visų galų meistras ir vienam tokį projektą įgyvendinti gerai ar bent patenkinamai, tikriausiai neįmanoma. Būtinai reikia kalbos redaktoriaus, dizainerio ir rašytojo – jei jau galvojat leisti savo leidinį, tai derėtų gerai išmanyti bent vieną iš šių sferų.

Taip pat reikėtų pasiruošti investuoti nemažai savo asmeninio laiko. Yra toks posakis, kuris man atrodo labai tinka darant tokį žurnalą kaip „Protagonistas“ – 80 procentų žurnalo atima 20 procentų viso laiko, ir likęs 20 procentų darbo pasigviešia 80 procentų laiko. Visokios gražios smulkmenos, kurias galbūt ne visi pagaus, visi papildomi darbeliai – tekstų redakcijos, gražesnių paveiksliukų atrinkimas, reklama ir panašiai atima didžiąją dalį mano ir mano kolegų gyvenimo.

Kadangi žurnalo darymas – tai mano keistas būdas leisti savo laisvalaikį, tai didžiausias sunkumas yra sutilpti į laiką. Reikia suspėti atlikti darbus, už kuriuos gauni atlyginimą, reikia suspėti atlikti darbus „Protagonistui“, reikia kartais ir su draugais kokį bokalą alaus išgerti.

Bet nesiskundžiu – jei nepatiktų, tai greičiausiai ir nedaryčiau.

? Ačiū už pokalbį.

Jei jau norite paskaityti žurnalą:

Protagonistas #1 | 2019 ruduo

Issuu skaityklė: http://bit.ly/Pro1issuu_2019
PDF parsisiuntimui: http://bit.ly/Pro1pdf_2019

Protagonistas #2 | 2019 žiema

Issuu skaityklė: http://bit.ly/Pro2issuu_2019
PDF atsisiuntimui: http://bit.ly/Pro1pdf_2019

Jei patiko, palaikykite kūrėjus Patreon platformoje, kurioje galite užsisakyti ir spausdintą žurnalo versiją į namus:

https://www.patreon.com/Protagonistas

Jei turite idėjų, ar norite prisidėti prie „Protagonisto“ galite parašyti laišką ProtagonistasMagazine@gmail.com

Ir ar dar pamenate ką tik minėtą fantastinį postapokaliptinės Lietuvos konkursą? Nepraleiskite progos būti publikuoti popieriniame žurnale ir išplėsti savo skaitytojų ratą!

Greta Musteikienė

Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis geriau ir geriau, elektroninės knygos „Alsuojanti tamsa“ autorė.

Projektas „Kaip išleisti knygą“ už šio straipsnio ir/arba pokalbio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi rašytojo ir/arba pašnekovo nuomonė.
>