Kastytis Zubovas – astrofizikas ir fantastas, žmogus, kuris tikriausiai jums pasirodytų bent jau matytas, jei nors kartą per pastaruosius metus lankėtės Lietuvos fantastų suvažiavime – Lituanikone.
Kastytis – ne tik vienas iš Lituanikono organizatorių, didžiausios lietuvių fantastų grupės Facebook „Lietuvos fantastai ir fantastikos mėgėjai“ administratorius ir Dž. R. R. Tolkieno gerbėjų klubo „Tolkien Lietuva“ prezidentas. Pats būdamas astrofizikos mokslų daktaras, jis aktyviai užsiima mokslo populiarinimu: jau daugiau kaip 10 metų rašo mokslo populiarinimo blogą konstanta.lt, yra vienas iš laidos „Mokslo sriuba“, portalo techo.lt kūrėjų, skaito viešas paskaitas bei duoda interviu radijuje ir televizijoje apie kosmoso tyrimų ir astronomijos naujienas.
O štai praėjusiais metais leidykla „Alma littera“ išleido ir pirmąją Kastyčio Zubovo knygą „42 istorijos apie Visatą, žvaigždes, gyvybę ir dar šį tą“. Apie šios knygos atsiradimą, taip pat, žinoma, apie fantastiką ir mokslą, ir nusprendėme pasikalbėti.
✍️ Pradėkim nuo mokslo. Kas paskatino rašyti mokslo populiarinimo straipsnius?
Noras atiduoti duoklę visuomenei. Mano moksliniai tyrimai jokios tiesioginės naudos neneša – nekuriu nei naujų technologijų, nei vaistų, nei dar ko nors, kas palengvintų žmonių gyvenimus. Taigi geriausia, ką galiu duoti visuomenei – pasakojimai apie tai, ką atrandu aš ir kiti astrofizikai.
✍️ Kaip kilo mintis išleisti knygą?
Apskritai tokia mintis suktis galvoje pradėjo gal porą metų prieš knygai atsirandant. Tiesiog jau daug metų – nuo 2007 pabaigos – rašau mokslo populiarinimo blogą, jame kaupiasi įvairūs pažintiniai straipsniai, tad pamaniau, kad būtų smagu sudėti tuos rimtesnius tekstus į vieną rinkinį. Bet labai rimtai tą planą vystyti vis neradau laiko. Bet tada, 2019-ųjų pavasarį, nugirdau, jog „Alma Littera“ nori leisti mokslo populiarinimo knygas ir ieško autorių. Jie susisiekė su „Mokslo sriuba“, su kuriais daug bendradarbiauju, taigi apie tą kvietimą išgirdau per šią bendruomenę. Nusprendžiau, kad tai yra tas šansas, kurio laukiau, todėl pasisiūliau. Netrukus susitikau su leidyklos atstove, pristačiau idėją, o dar po kelių dienų gavau laišką, kad mano knyga patvirtinta ir bus leidžiama.
✍️ Tai kiek užtruko knygos rašymas?
Jei skaičiuotume visų tekstų parašymą, kai jie buvo rašyti originaliai, tai seniausi knygon patekę tekstai buvo rašyti apie 2011 metus. Bet jei skaičiuosime tik tų tekstų sutvarkymą, atnaujinimą ir pavertimą vientisu knygos maketu, tai užtruko apie porą mėnesių dedikuoto darbo – praktiškai tam skyriau didžiąją dalį atostogų 2019 metais ir dar apie mėnesį laiko vakarais bei savaitgaliais.
✍️ O pati knygos leidyba nuo pateikimo neužsitęsė?
Knygos tekstą leidyklai nusiunčiau rugsėjo viduryje, knyga pasirodė per Knygų mugę vasarį. Taigi leidybos procesas (įskaitant bendravimą su redaktore, maketavimą, viršelio dizainą ir t.t.) užtruko apie penkis mėnesius.
✍️ Ar knygos populiarumas atitiko leidyklos lūkesčius? O gal juos viršijo?
Populiarumas lūkesčius daugmaž atitiko – pirmojo tiražo išleista 2000 egzempliorių, didžioji jo dalis išparduota per pirmuosius metus. Aišku, viską labai sujaukė pandemija ir karantinas – buvome suplanavę bent keletą knygos pristatymų įvairiuose miestuose, bet juos visus teko atšaukti. Tad manau, kad situacija su pardavimais galėjo būti geresnė, bet turint omeny pandeminę situaciją, tikrai buvo nebloga.
✍️ Ar dabar tenka skaityti/girdėti atsiliepimų apie knygą? Gal kokie nors ypač suerzino?
Girdėjau keletą atsiliepimų iš draugų/pažįstamų, taip pat reguliariai pasižiūriu į knygos puslapį Goodreads, ten esančius komentarus. Visi komentarai, sakyčiau, tokie, kokių ir tikėjausi – skaitytojams patinka, kad knygos skyriai nepriklausomi, kad supratimui nereikia gilių matematikos žinių. Iš kitos pusės, bent dalis skaitytojų norėtų mažiau žargono ir daugiau buitinių palyginimų, kad lengviau būtų suprasti aprašomas kosmines temas, kurios kasdieniams pojūčiams neprieinamos. Stengiuosi prie to dirbti toliau rašydamas tekstus į blogą, tikiuosi, kad tobulėju.
✍️ O gal planuose yra dar viena mokslo populiarinimo knyga?
Kartais pamąstau apie tai, bet pirmajai medžiagą rinkau kone dešimt metų, tai antrajai irgi bent kelių metų reikės „užaugti“.
✍️ O ar nėra planų audio knygai? Arba podcastui konstanta ?
Audio knygos planų nėra, o podcastą jau daugiau nei porą metų rengiu su „Mokslo sriuba“.
✍️ Dalis rašytojų išbandę rašymą suaugusiems nutaria pabandyti parašyti ir vaikams. Ar nekilo mintis parašyti ir mokslo populiarinimo knygą vaikams?
Vaikams rašyti sunkiau, nei suaugusiems, tame dar turiu mažai patirties. Tad ir iki knygos rašymo dar nesijaučiu pribrendęs.
✍️ O gal tada yra planų fantastinei knygai?
Oi, čia daug sudėtingesnis klausimas. Yra svajonių. O kad jos taptų planais, reikia susiimti ir išmokti rašyti grožinius kūrinius.
✍️ Tikriausiai tuomet fantastinė knyga būtų sci-fi? Ar ne?
Taip. Sakoma, kad rašyti geriausia apie tai, ką žinai, tai tikrai pasitelkčiau astronomijos žinias kurdamas tą fantastinį pasaulį.
✍️ Kas buvo pirma: fizika ar fantastika? Ar fantastiką skaitote dėl profesijos, ar profesiją pasirinkote, nes skaitėte fantastiką?
Fantastika buvo pirmiau, bet nepasakyčiau, kad fiziką pasirinkau dėl fantastikos. Abi sritys mano gyvenime svarbios, ir jų svarba augo kartu.
✍️ Kaip fizikas, kaip reaguojate į mokslinius netikslumus knygose ir filmuose: ar tai gali visiškai sugadinti kūrinį, o gal galima atleisti autoriui, jei labai užkabina siužetas ar kiti dalykai?
Labiau antras variantas. Kas man tikrai trukdo, tai vidinės logikos nenuoseklumai. Aš lengvai galiu „atleisti“ fantastiniam kūriniui skraidymą greičiau už šviesą ar įvairias supergalias. Bet kai tokie nusižengimai mūsų žinomai fizikai naudojami tik ten, kur patogu siužetui, o kitose vietose taip pat patogiai pamirštami, darosi sunku įsijausti į kūrinį ir patirti skaitymo malonumą.
✍️ Ar yra kokie žodžiai knygos ar filmo aprašyme, verčiantys jus būtinai atsiversti knygą ar pažiūrėti filmą?
Nepasakyčiau. Tai, ar pažiūrėsiu filmą arba atsiversiu knygą, priklauso nuo nuotaikos ir rekomendacijų (tiek iš draugų, tiek iš internete perskaitytų recenzijų).
✍️ Ko, jūsų manymu, labiausiai trūksta lietuvių fantastikai? Kokio tipo fantastines knygas labiausiai norėtųsi išvysti išleistas?
Toli gražu ne visą esu skaitęs, bet tarp to, ką skaičiau, pasigendu mokslinės fantastikos. Garsesni pastarųjų metų kūriniai – Ivanicko „Tamsa ryja tamsą“, Žilinsko „Gugio“ knygos ar „KGB vaikai“, Širšės „Spiečius“ – yra fentezi. Noriu išskristi į nuotykių kupiną kosmosą.
✍️ Tik ar parašys kas nors apie tą kosmosą bent truputį teisingai. Gal yra tekę konsultuoti kokį fantastą dėl astrofizikos klausimų jo/jos kūrinyje?
Kol kas neteko. Bet jei kas prašytų konsultacijų – mielai padėčiau.
✍️ Kalbama, jog „Star Trek“ yra atspėjęs/įkvėpęs ateities idėjų (planšetės, konferenciniai video pokalbiai ir kt.). Gal matote idėjų iš fantastinių knygų, kurios gali tapti realybe jau artimoje ateityje?
Sunku pasakyti, kiek tai atėję būtent iš fantastikos, bet „programuojama gyvybė“ – ląstelės, pagamintos nuo nulio iš tokių komponentų, kokie reikalingi mums, arba ląstelės, pakeistos iki neatpažįstamų, lyginant su originalu – kiek žinau, yra reikšminga tyrimų sritis, galinti jau neilgai trukus pakeisti mediciną, chemijos pramonę ir daugelį kitų gyvenimo sričių. O panašias idėjas gvildena visas „biopunk“ žanras.
✍️ Ar dar yra idėjų kurios, kaip ilgametį fantastą ir astrofiziką, dar stebina mokslinės fantastikos kūriniuose?
Tikrai randu įdomių ir netikėtų idėjų. Štai neseniai skaičiau N. K. Jemisin „The Fifth Season“. Magijos sistema, paremta geologija ir geologinių procesų valdymų, buvo tikrai netikėta. Na, bet čia fentezi.
Charles Stross „Laundry Files“ serijoje labai gražiai ir irgi netikėtai apjungiamas transdimensinis siaubas ir matematika bei programavimas.
Keliuose Greg Egan kūriniuose, pavyzdžiui „Incandescence“, pasakojama apie visą Paukščių Taką apimančią civilizaciją, kurios gyventojai negali keliauti greičiau už šviesą, bet vis tiek keliauja iš vieno taško į kitą pasivertę informacija ir sklisdami gama spindulių signalais. Iš to kyla įvairių netikėtų visuomenės sąrangos aspektų: galimybė įsikūnyti į bet kokį fizinį pavidalą ar iš jo perkelti savo sąmonę į tinklą; negalėjimas palaikyti ryšio vieną kartą išsiskyrus; gyvenimas per šimtus tūkstančių ar milijonus metų „išorinio“ laiko, tačiau didžiąją dalį to laiko praleidžiant tranzite, taigi subjektyvus kiekvieno asmens laikas labai skiriasi. Ir taip toliau.
✍️ Kartais atrodo, kad būtent fantastai yra labai aktyvūs visuomeninių veiklų, susitikimų, klubų kūrėjai ir dalyviai. Kas traukia patį dalyvauti įvairiose veiklose ir net prisidėti prie nedėkingo Lituanikono organizatorių darbo?
Nežinau, ar tikrai fantastai aktyvesni už kitokių pomėgių turinčius žmones. Asmeniškai mano atveju – tiesiog labai mėgstu fantastiką ir noriu ja visaip dalintis. Lituaniconas man brangus ir dėl istorinių priežasčių – kaip vienas iš palikimų iš šiek tiek romantiškos fantastų klubų, zinų ir kito ikiinternetinio bendravimo eros. Aišku, šiandien jis gerokai kitoks, nei buvo prieš 20 ar 30 metų, bet tęstinumo išlaikymas man reiškia labai daug.
✍️ Ir pabaigai, tradiciškai: gal turite kokių patarimų tiems, kurie nori išleisti knygą?
Nieko labai netradiciško turbūt nepasakysiu – tiesiog jei tikrai norite išleisti knygą ir atrodo, kad tam matosi kažkokia proga ar galimybė, stverkite jos ir įsikibkite. Bandymas jos nepaleisti gali labai paskatinti padaryti visus likusius darbus tam, kad knyga taptų realybe.
✍️ Ačiū už pokalbį.
