Jau sulaukėme jūsų pastabų, kad seniai kalbinome leidyklų darbuotojus, taigi skubame pasitaisyti. Džiaugiamės, kad savo žiniomis ir patirtimi šį kartą sutiko pasidalinti leidyklos „Terra publica“ projektų vadovė Roma Blėkienė.
Ką leidykloje daro projektų vadovas? Kokios knygos šiuo metu populiarios? Kaip pradėti bendravimą su leidykla?
Visa tai (ir daugiau) sužinosite, jei skaitysite toliau.
? Gal galėtumėte apibūdinti savo darbą? Ką leidykloje veikia projektų vadovas?
Nesistebiu, kad toks klausimas iškilo, juk projektų vadovų, kaip ir vadybininkų, gali surasti visose srityse. Ką daro projektų vadovas, daug kas priklauso nuo įmonės. Leidykloje, kurioje dirbu, projektų vadovai dalyvauja visuose knygos sukūrimo etapuose: nuo idėjų generavimo iki knygos išleidimo į spaustuvę. Projektų vadovai turi užtikrinti, kad knygos leidybos procesas, kurį skambiai vadiname projektu, būtų sklandus, tad tenka ir kurti, ir administruoti, ir turinio spragas užpildyti, ir kitas iškilusias problemas spręsti. Kitaip sakant, darome viską.
? Kiek vaikų literatūra pasiduoda madoms? Kas dabar populiaru?
Jei madomis vadinate tai, kas populiaru, tada jos tikrai egzistuoja. Galima kalbėti apie madingas temas, žanrus, autorius. Kažkada buvo populiaru skaityti Harį Poterį. Kažkada visi galvas pametė dėl vampyrų. Šiuo metu pasaulinėje vaikų literatūroje visose amžiaus grupėse pastebiu ekologinių problemų aktualizavimą. Lietuvoje ši banga taip pat kyla, bet kol kas ji nėra visuotinė.
? Kalbant apie knygas suaugusiems, dažnai svarbų vaidmenį suvaidina autoriaus žinomumas. O kaip su knygomis vaikams? Gal labiau nei autoriaus šlovė, svarbus knygos viršelis?
Vaikai turi savus kriterijus pagal ką renkasi knygas. Vis dar bandau juos perprasti. Žinau tik tiek, kad tai, kas patinka tėvams, nebūtinai sužavės vaikus. Pavyzdžiui, jauniausi skaitytojai knygas dažnai renkasi pagal pomėgius: jei žavisi vienaragiais, tai tikrai stabtels prie tokios knygos, kurios viršelyje puikuosis vienaragis.
? Jūsų leidykla ne tik leidžia lietuvių autorių knygas, bet ir verčia jas iš užsienio kalbų. Ar yra temų, kurių nedrįsta ar nepagalvoja imtis lietuvių autoriai? Ar pastebite kokios nors vaikų literatūros trūkumą Lietuvoje?
Kai nuvažiuoju į tarptautines knygų muges, net akys apraibsta nuo stebuklų, išleistų vaikams. Na kodėl to nėra pas mus? Bėda, kad tai, kas populiaru užsienyje, pas mus gali visiškai nesulaukti dėmesio, neatsipirks investicijos ir taip toliau. Nei viena leidykla rizikuoti nenori.
Lietuvoje nuolat pasigendu siauros srities enciklopedijų, populiariai papasakotų mitų ar istorijos, pavyzdžiui, per komiksus, bežodžių paveikslėlių knygų… Bet aš nesu statistinė skaitytoja (juokiasi).
Apskritai lietuvių autorių knygų vaikams labai trūksta. Tad neišsemtų temų tiesiog aruodai.
? Jūsų leidykla rengė pasakų konkursą, kai jų autoriai turėjo galimybę patekti į išleidžiamą knygą. Ar daug susidomėjimo susilaukė šis konkursas? Ar sunku buvo atrinkti tas į knygą patekusias pasakas?
Kas yra daug, o kas mažai? Jei dalyvių skaičių lyginsime su pirmosios knygos ar kitais konkursais, į kuriuos reikia siųsti gan nemažos apimties rankraščius, tai mūsų pasakų konkursas, į kurį reikėjo atsiųsti trumputę pasakaitę, sulaukė labai daug dalyvių. Jei tame pulke ieškosime talentingų pasakorių, jų buvo vos vienas kitas. Dažniausiai konkurso dalyviai turėjo puikių minčių, bet visai nevaldė žodžio. Kiti puikiai rašė, sklandžiai dėstė mintis, bet jų tekstai buvo tušti. Ir tik saujelė turėjo ir vieną, ir kitą.
? Vaikų knygose vieną pagrindinių vaidmenų turbūt atlieka iliustracijos. Ar iliustratoriaus paieška yra leidyklos reikalas, ar rašytojas gali kreiptis jau su iliustruotu darbu, ar gali pats siūlyti iliustratorių, tarti lemiamą žodį renkantis apipavidalinimą?
Galimi visi Jūsų paminėti variantai. Kiekvienas projektas unikalus, tad net ir norėdamas antrą kartą knygos neišleisi pagal tą patį scenarijų (juokiasi).
? Kaip pati sprendžiate ar knyga gera? Kokias kriterijais remiatės spręsdami ar verta knygą išleisti? Ką pati norėtumėte matyti knygoje vaikams?
Blogų knygų nėra. Yra tik tokios, kurioms pritrūko autorių, redaktorių, vertėjų, leidėjų ar kitų projekto dalyvių meilės ir laiko. Pati džiaugiuosi tokiomis knygomis, kurios įtraukia nuo pirmų sakinių, kurias nori suryti akimirksniu, bet taupai, kad užtektų kuo ilgiau. Ir kuriose nėra klaidų!
Kartais būna nelengva nuspręsti, ar verta knygą išleisti. Niekam ne paslaptis, kad knygų leidyba yra verslas. Kad ir kaip leidėjai norėtų leisti vien tik šedevrus, tikrovė tokia, kad vien iš to neišgyvensi. Tada svarstoma, ar knyga aktuali, įdomi, įtraukianti, kas bus jos skaitytojas ir pirkėjas ir taip toliau. Jei viską apsvarstę padaro išvadą, kad „nepradirbs“, tada ir imasi knygos leidybos.
? Ką patartumėte žmogui, norinčiam parašyti knygą vaikams?
Dažnai sakau, kad genialu tai, kas paprasta. Dar sakau, kad jei gali nerašyti – nerašyk. Bet jei jau pradėjai, tai padaryk viską, kad ji būtų tobula. Aš tobulumo neįsivaizduoju be sunkaus ir atkaklaus darbo (juokiasi).
? Įsivaizduokime, kad šitą interviu skaito žmogus, kuris jau parašė knygą vaikams. Ką jis turėtų žinoti prieš kreipdamasis į leidyklą?
Būdų išleisti knygą yra ne vienas. Rankraštį galima siųsti į konkursą. Lietuvoje juos skelbia bent trys leidyklos ar organizacijos. Jei nusprendėte išmėginti laimę kreipdamiesi į leidyklą, prieš siųsdami rankraštį padarykite namų darbus. Leidyklos jų gauna kalnus, kartais net jų perskaityti nespėja.
Išsiaiškinkite, ar leidykla ieško naujų talentų, tai yra, leidžia nežinomų lietuvių autorių knygas. Jei taip, parašykite prisistatymo laišką, būtinai prikabinkite ištrauką. Nepamirškite, kad konkuruojate su būriais norinčių išleisti knygą, tad prisistatymas turi patraukti dėmesį, priversti atsidaryti atsiųstą rankraštį.
Jei leidyklos atstovas perskaitys jūsų kūrinį ir norės sužinoti daugiau, su jumis susisieks. Jei kūrinys nepatiks, atsakymo galite ir nesulaukti. Niekas nemėgsta rašyti tokių laiškų. Be to, jie atima marias laiko, kurio leidėjams amžinai trūksta.
? Ačiū už pokalbį!
Ačiū, labai smagu skaityti mintis ir kitos pusės!
Dėkui, naudinga info.