Nuo tada, kai išleidau knygą, dažnai sulaukiu draugų ir pažįstamų klausimų apie rašymo ir leidybos procesus. Kaip sugalvojai rašyti? Ką darei, kai parašei? Kaip susisiekei su leidyklomis? Kiek viskas užtruko?
Atsimenu ir pats bandžiau išgūglinti, kaip veikia visi knygos leidimo procesai, bet mažai ką radau. Tokių neramių sielų, siekiančių išleisti knygą, yra nemažai, tad štai keli paprasti patarimai. Viskas iš patirties ir iš širdies.
1) Nebūtina pirmiausia parašyti visą knygą ir tik tada kreiptis į leidyklą.
Užmegzti kontaktą galima ir anksčiau, pavyzdžiui, parašius pirmą skyrių ir apibrėžus knygos koncepciją. Aš pats rašiau leidykloms turėdamas tik pirmą skyrių, išdėstytą knygos koncepciją ir aprašymą apie save.
Taip tiesiog mažiau rizikos. Jei leidykla susidomės – galėsi rašyti toliau, jei ne – gal tikrai neverti tęsti ir geriau atidėti šį projektą į šalį (bent kuriam laikui)? Būtų graudoka, jei pagaliau užbaigęs ir nusiuntęs rankraštį leidykloms staiga sužinotum, kad niekam ta tavo knyga neįdomi ir visą tą laiką geriau būtum skyręs kitai veiklai. Kai tokią naujieną sužinai parašęs tik pirmą skyrių – ne taip apmaudu.
Plius, kai kūrinys neužbaigtas, bet leidykla sako „imam!“, gali gauti labai naudingą feedbacką iš leidėjų, kuris tau leis atsižvelgti į svarbius aspektus rašant kitus skyrius.
2) Siųsk tik geriausią rankraščio versiją.
Labai svarbu įsitikinti, ar siunčiamas tekstas tikrai yra kokybiškas. Taip pat – ar jis atspindi knygos (jei tai tik pirmas skyrius) esmę – tiek turinio, tiek stiliaus prasme. Leidėjai gauna daugybę rankraščių ir, perskaitę maždaug 20 puslapių, jau gali pasakyti, ar knyga verta dėmesio. Siųsk aukso luitą, kurio jie tiesiog negalės atsisakyti.
3) Rankraštį siųsk į leidyklos el. paštą ir apsišarvuok kantrybe.
Skambinėti, persekioti redaktorius ar piketuoti prie leidyklos neverta. Dauguma per kelias savaites tikrai atsakys į tavo laišką, net jei atsakymas bus neigiamas. Iš 4 leidyklų man atsakė 3: dvi teigiamai, viena neigiamai. Gyvenimo išmintis byloja, kad neigiamas atsakymas tikrai nėra pasaulio pabaiga. Tiesą sakant, tai gali būti sėkminga pradžia. Lietuvoje yra puikiai perkamų autorių, kurie patys leidžia savo knygas, nes buvo atmesti visų leidyklų, į kurias kreipėsi. Ir dabar tiems leidėjams jie yra žiauriai dėkingi.
Tiksliai nežinau, bet įtariu, kad blogiausias laikas siųsti rankraštį yra žiema, nes tuo metu leidyklos visas savo pajėgas skiria Kalėdų ir Knygų mugės maratonui. Vėlyvas pavasaris ir vasara turėtų būti tinkamesnis laikas. Galutinį knygos variantą leidėjams perdaviau rugsėjo pradžioje. Knyga pasirodė po beveik 6 mėnesių. Kai leidykla kreipiasi į Lietuvos kultūros tarybą ir dalyvauja konkurse dėl paramos knygos leidybai, terminai tikriausiai būna kitokie. Šio proceso patirti neteko, nes mano leidėjai patys investavo savo lėšas.
4) „OMG, įsivaizduoji, leidykla išleis mano knygą!!!!“ – jo, ok, tik nepamiršk perskaityt sutarties.
Labai svarbi dalis yra sutartis, kurioje numatyti ir tavo, ir leidyklos įsipareigojimai. Kažkodėl esame linkę sutartis pasirašinėti kaip filmuose: mums atverčia, o mes pasirašome. Gilintis į sutartį, klausti, aiškintis, derėtis, paprašyti korekcijų atrodo netgi chamiška.
Netiesa! Nuo sutarties priklauso tavo atlyginimas, tiražai, tiražo dalis autoriui, išleidimo terminas ir kitos svarbios smulkmenos. Abipusis susitarimas reikalingas ir knygos viešinimo, marketingo klausimais. Jei sutartis nėra iškalta ant akmens, ją galima keisti tiek prieš pasirašant, tiek jau pasirašius. Kartais teigiamas atsakymas iš leidyklos gali truputį apglušinti ir tada gali pradėti galvoti „ojazau-mano-knygą-leidžia-duokit-greičiau-viską-pasirašysiu-aaaaah“. Todėl su pasirašymu geriau labai neskubėti.
5) Yra Sostų karai, yra Žvaigždžių karai, ir yra Redagavimo karai – pasistenk išlikti gyvas.
Tik svarbu neperspausti – dėl smulkmenų kovoti neverta, tačiau apginti esmines teksto sąvokas, žodžius, sakinius tiesiog būtina. Aš esu dėkingas savo knygos redaktorėms, kurios labai tolerantiškai pažiūrėjo į kelis prašymus palikti tam tikrus sakinius ir žodžius taip, kaip jie buvo parašyti. Taisyklingai sunorminti jie skambėjo kaip žodžiai, atkeliavę ne iš šios planetos. Nesupratau, ką jie reiškia, tad pamaniau, kad skaitančioji Žemės publika taip pat nesusigaudys. Procesas tikrai ilgas, savo tekstą spėsi išmokti mintinai.
6) Pasiruošk knygos viešinimo planą.
Leidykla už autorių visko nepadarys, ypač viešinimo srityje. Apie knygos reklamą reiktų pradėti galvoti tuo metu, kai knyga dar tik rašoma. Jau tada galima po truputį „auginti“ dėmesį, kelti susidomėjimą, paruošti auditoriją knygos pasirodymui (tai ypač galioja socialiniuose tinkluose). Yra įvairiausių būdų viešinti knygą – interviu leidiniuose, žinutės socialiniuose tinkluose, pranešimai spaudai, bendradarbiavimas su knygų blogeriais, knygos atributikos kūrimas, ištraukų publikavimas ir taip toliau. Svarbu susiderinti su leidykla ir pasidalinti darbais.
Sėkmės, būsimi rašytojai!
Donatai, o jūsų patirtis ir žinomumas feisbuke – ar tai padėjo įkalbinti leidyklas leisti knygą? Ar visgi tai nėra būtina ir svarbu, kad pati knyga būtų pakankamai patraukli leidėjui?
Bent jau iš pokalbių su leidėjais supratau, kad žinomumas socialiniuose tinkluose pats savaime nėra svarus argumentas, kai svarstoma dėl knygos leidimo. Yra buvę atvejų, kai autoriai, feisbuke turintys tūkstančius sekėjų, buvo atmesti. Man asmeniškai tai irgi nieko nepridėjo (nors mano auditorija yra ganėtinai maža). Svarbesnis, sakyčiau, yra statusas (jei jau kalbame ne apie turinį, o apie tas pridėtines vertes, kurios palengvina knygos leidybą). Statusas tavo profesinėje srityje, statusas visuomenėje ar visuomenės grupėje. Na, tai, kas gali tarsi patvirtinti, kad knyga ateina iš vienos ar kitos srities profesionalo, lyderio rankų. Kad tai nėra “random“ žmogaus knyga apie “random“ temą.
Kaip geriausia pranešti leidykloms apie savo siūlomą rankraštį? Ar el. paštu? Telefonu? Ar nesikuklinant eiti į leidyklą ir pranešti apie save? Ar gali būti kokių “povandeninių srovių“, kurių leidyklos nepasakys, bet apie tai verta žinoti?
Geriausia el. paštu, o po kurio laiko pasitikrinti, ar gavo rankraštį, galima ir telefonu. ?
Ooo, Obuolys. Kaip keitei jų siūlomą sutartį, ir ar gavai visą suderėtą atlygį laiku?