Kaip išleisti pelningą knygą?

Kaip išleisti pelningą knygą? Tikiu, kad jei skaitote šį tekstą, toks klausimas nors kartą yra atėjęs į galvą. Guy Kawasaki knygoje „APE: Author, Publisher, Entrepreneur“ priežastis parašyti bei išleisti knygą suskirstė į geras ir blogas:

1. Geros: praturtinti kitų gyvenimus, įveikti asmeninį iššūkį, atskleisti gilesnę prasmę, patirti katarsį (gr. katharsis „apvalymas“). Paskutinioji priežastis man ypač patiko.
2. Blogos: siekti populiarumo ir uždirbti pinigų. Manau, kad kiekvienas turime teisę pasvajoti kaip maudomės šlovės spinduliuose ar kad knyga tampa bestseleriu ir uždirbame krūvą pinigų. Bet pinigai ir populiarumas – tai pasekmė, vainikuojanti gerai atliktą darbą, kurį pripažįsta skaitytojai.

Tad kokia priežastis slypi po jūsų noru parašyti knygą?

Jei turite rimtą priežastį, tai gera pradžia. Tačiau rašymas ne visada prasideda nuo priežasties. Kartais turi susiklostyti tam palankios aplinkybės, kurios paskatintų žengti pirmąjį žingsnį. Pasidalinsiu savo istorija, kaip pradėjau savo pirmąją knygą, kurios leidybai surinkau 12 191 dolerį per Kickstarter pritraukęs 200 rėmėjų iš 35 pasaulio šalių.

Vėliau savo ir kitų lietuvių, pristačiusių savo idėjas per Kickstarter ar Indiegogo, patirtis aprašiau savo knygoje „Įgyvendink idėją per „Kickstarter”. Sutelktinio finansavimo vadovas”, kurios ištrauką galite nemokamai atsisiųsti čia.

Bet apie viską nuo pradžių. Kaip pradėti pirmąją knygą, turint tik idėją?

 

Susikurkite MVP: sutrumpintą jūsų knygos versiją

Ar jums teko girdėti sąvoką minimal viable product? Tai tarp startuolių itin populiari vystymo technika, kurioje laikomasi principo, kad reikia atsisakyti nereikalingų detalių ir sukurti kuo mažiau funkcijų turintį produktą, tenkinantį pirmųjų vartotojų (angl. early adopters) poreikius. Norintiems plačiau susipažinti su šia metodika, rekomenduočiau Eriko Raiso knygą „The Lean Startup“.

Prie ko čia startuoliai, jei kalba eina apie knygos rašymą?

Priežastis labai paprasta – MVP padės įvertinti, ar jūsų knygos turinys yra įdomus skaitytojams dar prieš imantis rašyti knygą. Jei tokį patvirtinimą gausite, galėsite imtis rašymo labiau pasitikėdami savimi, atsižvelgti į išsakytas pastabas ir kuo anksčiau įtraukti savo tikslinę auditoriją į knygos kūrimo procesą.

…O ši auditorija garantuos, kad vos išleidus knygą jos su nekantrumu lauks jūsų suburtas skaitytojų ratas.

Žinoma, galite rašyti knygą metus ar ilgiau užsidarę nuo išorinio pasaulio ir užbaigę griausmingai ją pristatyti. Bet gali būti, kad realybė jus dar griausmingiau pastatys į vietą, nes naujų knygų išleidžiama daug ir jos konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitomis laisvalaikio praleidimo formomis, tokiomis kaip televizija, kurios niekas nebežiūri, ir instagramu bei feisbuku, kurį visi mielai skroliname atsikėlę, nuobodžiaudami darbe, sėdėdami tualete ir, žinoma, prieš miegą.

Nežinomiems autoriams konkuruoti tokioje persotintoje rinkoje yra be galo sunku*.

* Sunku yra mums, paprastiems Žemės gyventojams. Bet tai negalioja, jei esate, pavyzdžiui, šiuolaikinis poetas Mantvydas Leknickas, kuris savo pirmajai knygai surinko 1400 išankstinių užsakymų per dvi savaites. Žinoma, jam pavyko tą padaryti, nes jis tuo metu turėjo apie 50 tūkst. facebook sekėjų. Bet turint omenyje, kad Lietuvoje vidutinis tiražas yra apie 1500 egzempliorių, o šis bičas tokį kiekį pardavė akimirksniu, nušluostydamas nosis visoms leidykloms, tai yra tikrai VAU! Ai, ir dar smulki detalė – pardavė dar neturėdamas knygos. Tai aukštasis pilotažas.

Žodžiu, mintį turbūt pagavot.

Auditorija, sekėjai, ar kaip juos bepavadinsime, yra aukso vertės ir jei to neturite, pradžia bus sunki. Tad jei dar neturite savo skaitytojų rato, pradėkite nuo MVP. Tai gali būti:

1. Straipsnis ar straipsnių serija;
2. El. laiškų serija;
3. Kelių ar keliasdešimties puslapių elektroninė knyga.

Jūsų tikslas – įdedant minimaliai pastangų objektyviai įvertinti, ar yra šia tema besidominčių skaitytojų.

Kai turėsite savo MVP, jums reikės gauti tikslinės auditorijos nuomonę. Pradėkite nuo asmeninio ar verslo kontaktų tinklo. Parašykite trumpą asmeninę žinutę per Facebook, el. paštą ar kitą kanalą, kurioje būtų trumpai pristatyta knyga ir pasakykite, kad norite išgirsti šio žmogaus nuomonę apie sutrumpintą jūsų knygos versiją – MVP. Tik pavadinkite tai aiškiau, kad suprastų ir startuoliais nesidomintys žmonės.

Turite gauti pritarimą išsiųsti žmogui MVP ir susisiekti po kelių dienų ar savaitės, kad žmogus išsakytų savo nuomonę. Jei žmogus pritaria, įtraukite jį į susidomėjusių sąrašą. Šiame sąraše esančius žmones saugokite, gerbkite ir mylėkite, nes jie greičiausiai bus pirmieji jūsų knygos pirkėjai ir teigiamos nuomonės skleidėjai.

Susidomėjusių žmonių kontaktus galite rinkti ir pasidalindami įrašu tikslinėse socialinių tinklų ar forumų grupėse.

Tik šiuo atveju geriausia žmones nukreipti į svetainę, kur jie galėtų atsisiųsti jūsų knygą PDF formatu palikę savo el. paštą.

Tokiu atveju gausite suinteresuotų žmonių kontaktus ir galėsite paklausti jų nuomonės po savaitės. Gera žinia, kad visą šį procesą galima automatizuoti sukuriant autoresponder laiškų seriją naujienlaiškių siuntimo programoje.

Būdų viešinti MVP yra ir daugiau.

Galite rodyti Facebook reklamą tiksliniams vartotojams pagal jų pomėgius ar tiesiogiai kontaktuoti su žmonėmis, turinčiais auditoriją (socialinių tinklų įtakingaisiais) ir susijusiais su jūsų gvildenama tema.

Jei esate pakankamai drąsūs, galite sugalvoti kažkokią kūrybišką nesąmonę – pavyzdžiui, apsirengti savo knygos herojumi ir dalinti savo MVP knygų mugėje tiems, kurie sutiks pasidalinti savo kontaktais ir išsakyti savo nuomonę.

Beje, prieš tai pateiktas pavyzdys toli gražu ne drąsos viršūnė.

Štai, pavyzdžiui, jaunasis režisierius Romas Zabarauskas, nusprendęs ieškoti finansavimo savo filmui „You Can’t Escape Lithuania“ per Kickstarter 2014-tų metų lapkritį paskelbė, kad už paramą filmui atsidėkos savo paties erotine fotosesija. Reikiamą sumą jis surinko – pagarba jam už drąsą ir kūrybiškumą.

Tad pagalvokite, ką jūs galite padaryti, kad suburtumėte potencialius skaitytojus. UŽDUOTIS: Dabar pat užrašykite nors tris idėjas, kurios ateina į galvą, kad perskaitę šį tekstą turėtumėte naudos. 

Užsirašėte? Puiku! Dabar pasidalinsiu istorija, kaip visa tai padariau aš.

 

Knygos pradžios istorija: nežinojimas pažadina smalsumą

Dirbau telekomunikacijų srityje – įmonėje, kurioje buvo kuriamos skambučių apskaitos sistemos. Jas pirkdavo užsienio įmonės, teikiančios telefonijos paslaugas. Suprantu, jau daug neaiškių žodžių, bet pakentėkite. Nors mano pareiga buvo parduoti šias sistemas, bet iš tikrųjų maždaug pusantrų metų nelabai įsivaizdavau, kodėl žmonės tai perka. Pats produktas buvo geras, tik aš nesuvokiau jo paskirties. Žinoma, laikui bėgant tai išsisprendė ir pastebėjau, kad dalis klientų perka mūsų sistemą tam, kad pradėtų skambinimo kortelių (angl. calling cards) verslą.

Tuomet nusprendžiau pasidomėti, ko dar be mūsų sistemos reikia, kad galima būtų pradėti šį, skambinimo kortelių, verslą. Paskyręs kelias savaites informacijos paieškai, viską susisteminau ir paruošiau savo MVP – dešimties puslapių mokomąją medžiagą (angl. whitepaper) pavadinimu „How to Start Calling Card Business“ („Kaip pradėti skambinimo kortelių verslą“).

Tai buvo tarsi trumpa elektroninė knyga, kurią įkėliau į svetainę, kad susidomėję šia tema žmonės galėtų knygą atsisiųsti. Mano nuostabai atsisiuntimų skaičius buvo gana nemažas ir visa tai vyko organiškai, be jokių papildomų medžiagos viešinimo priemonių.

Be to, sulaukiau nemažai klausimų iš medžiagą atsisiuntusių žmonių ir supratau, kad nors tema užima labai siaurą nišą, paklausa tokiai informacijai vis tik egzistuoja.

Būtent tai ir paskatino mane imtis didesnio darbo – pradėti knygą „How to Start a VoIP Business“ apie internetinės telefonijos verslo pradžią.

 

Kas geriau: rašymas užsidarius nuo pasaulio AR rašymas įtraukiant skaitytojus?

Ar dar pamenate mano patarimą, kad neverta rašyti užsidarius nuo išorinio pasaulio? Šį patarimą daviau ne veltui. Šią klaidą dariau pats. Pirmąją knygą rašiau penkerius metus!

Per tą laiką buvo daug pakilimų ir nuosmukių. Kartais taip įnikdavau į informacijos paiešką, kad kelias valandas pranaršęs internete susivokdavau, jog per tą laiką neparašiau nė sakinio. Dažnai rašymą atidėdavau keliems mėnesiams.

Viskas pasikeitė, kai perskaičiau knygą apie tai, kaip parašyti knygą (ją jau minėjau įžangoje). Tada supratau, kad man reikia:

1. Būti autoriumi, leidėju ir verslininku. Žodžiu, trys viename;
2. Rašyti MVP principu;
3. Kuo anksčiau pradėti rinkti skaitytojų auditoriją;
4. Nelaukti įkvėpimo ir tiesiog rašyti.

Ir tuomet mano galvoje įvyko nušvitimas…

Ne, iš tikrųjų tai nieko tokio nenutiko. Tiesiog nusprendžiau nebemalti šūdo ir susikaupti.

Nuo tada knygos rašymui kasdien skirdavau valandą, nepriklausomai nuo to, ar mūzos aplankydavo, ar ne. Tai davė rezultatų ir pagaliau turėjau knygos rankraštį.

Kadangi žinojau, kaip svarbu įtraukti skaitytojus kuo anksčiau, savo kontaktams išsiunčiau pasiūlymą padovanoti el. knygą tiems, kurie išsakys objektyvią nuomonę, ką reiktų knygoje pataisyti ar papildyti. Tokių žmonių atsirado nemažai – trys šimtai. Taip, visai tiek pat, kiek ir filme „300“ – su tokiu būriu jau galima šį tą nuveikti.

Taigi, visiems savo spartiečiams išsiunčiau knygą tiesiog Word faile, kuriame jie galėjo rašyti pastabas.

…Spėkite, kiek žmonių išsakė rimtesnes pastabas? Atsakymas – dešimt! O iš tų dešimties tik vienas ar du iš tikro detaliai peržvelgė tekstą nuo pradžių iki galo.

Kur dingo likę? Neturėjo laiko, buvo užsivertę kitais darbais, tingėjo, pamiršo, atostogavo, susilaužė koją, palaidojo mylimą šunį, galvojo, kad redagavimui bus daugiau laiko, pasakė, kad viskas knygoje ir taip labai gerai. Žodžiu, priežasčių buvo daug, bet ne čia esmė.

Jums kyla klausimas, kokio velnio jiems išvis reikėjo siųsti knygą redagavimui? Štai čia ir slypi nematoma nauda – visi šie žmonės jautė, kad jų nuomonės yra klausomasi.

Pripažinkite, smagu, kai žmogus, rašantis knygą, paklausia jūsų nuomonės. O dar smagiau buvo tai, kad tie, kurie savo nuomonę išreiškė, pamatė, kad aš į ją atsižvelgiau ir padariau pataisymus knygoje. Pastabų nebuvo daug, todėl viską atlikau per labai trumpą laiką, o viso to rezultatas buvo tas, kad turėjau kelis šimtus žmonių, susidomėjusių knyga ir prisidėjusių prie jos tobulinimo.

Kadangi jau turėjau peržiūrėtą ir įvertintą rankraštį, atėjo laikas pagalvoti apie sekantį etapą – leidybą – į kurį įeina maketavimo paslaugos, viršelio dizainas, iliustracijų bei grafikų ruošimas ir profesionalus redagavimas. Pastarasis buvo itin svarbus, nes knygą rašiau anglų kalba ir nenorėjau, kad skaitytojai, įsigiję knygą pakrauptų nuo gramatinių ar stiliaus klaidų. Paskaičiavau, kad visas šis malonumas man turėtų kainuoti 3000-4000 dolerių.

Įvertinęs, kad jau ir taip paskyriau penkis metus rašymui ir dar reikės išleisti nemažą sumą, susimąsčiau, ar įmanoma visą šį reikalą atlikti kažkaip protingiau?

Bet norėčiau išgirsti jūsų nuomonę.

Pasidalinkite savo idėjomis – kokio tipo knygą norėtumėte išleisti? Ar ją jau rašote? Su kokiais sunkumais susiduriate?

Klokite viską komentaruose!