„Audioteka“ vadovas Aurimas Mikalauskas: „Norėjau, kad kuo daugiau žmonių atrastų audioknygas ir pamatytų, kaip jos gali pakeisti gyvenimą“

Ar ir jums būna dienų, kai knygų skaitymui visai nelieka laiko? O ką jei knygą kitas žmogus jums skaitytų garsiai kol vairuojate, plaunate indus ar vedžiojate šunį?

Aš jau pamėgau bent dalį knygų, iš savo norimų perskaityti sąrašo, tiesiog išklausyti. O jūs dar ne? Gal interviu su šiuo žmogumi jus įtikins jas išbandyti. O jei jau taip žavitės audioknygomis, kad galvojate ir patys savo naująją įgarsinti taip pat skaitykite toliau ir rasite naudingų patarimų.

„Audioknygos pakeitė mano gyvenimą – įprasmino jį ir įkvėpė šiuo atradimu dalintis su kitais. Taip prasidėjo lietuviškų audioknygų leidyba.“ – teigia lietuviškos audioknygų leidyklos Audioteka įkūrėjas Aurimas Mikalauskas. Daugiau apie tai – šiame interviu.

? Audiotekoje daugiausia asmeninio tobulėjimo knygų. Kodėl būtent jų?

Iš esmės – dėl to, kad tai yra audioknygos, nuo kurių aš pradėjau savo pokyčių kelionę. Asmeninio tobulėjimo audioknygos pakeitė mano gyvenimą, ir Audiotekos idėja gimė dėl to, kad norėjau, kad kuo daugiau žmonių atrastų asmeninio tobulėjimo audioknygas ir pamatytų, kaip jos gali pakeisti gyvenimą.

 

? Kaip pasirenkate kokią knygą garsinti? Ar tai tos, kurios jau perskaitytos ir palikusios didelį įspūdį ar turite kažkokius kitokius atrankos kriterijus?

Daugiausiai knygų atrenku būtent taip – perskaitytos ir jau padariusios didelę įtaką mano gyvenime. Tačiau šiuo metu turime atsirinkę ir didelį sąrašą klasikinės literatūros, kurią leidžiame. Sąrašas buvo derinamas ir su literatūros kritikais, taip pat remtasis mokykloje rekomenduojamu literatūros sąrašu.

Iš šio sąrašo jau pasirodė „1984-ieji“, „Gyvulių ūkis“, „Dievų miškas“, netrukus pasirodys „Altorių šešėlyje“, „Doriano Grėjaus portretas“, „Ana Karenina“. Retsykiais atsiranda viena kita knyga, kurią išleidome bendraudami tiesiogiai su autoriais – jei matom, kad autorius tikrai tiki idėja ir knyga mums patinka, leidžiame. Tačiau taip nutinka itin retai.

 

? O kaip knygai atrandate ir pasirenkate skaitovus?

Skaitovų atrankai skiriame labai daug dėmesio, kadangi tai dažnai ir nulemia ar žmogus klausys audioknygos. Audiotekoje duodame pasiklausyti 30-40 minučių nemokamai, kad žmogus pajaustų, kaip jam audioknyga. Jeigu skaitovas prastas ar tiesiog netinkamas, audioknygos žmogus neįsigis.

Yra ir tam tikrų bendrų taisyklių – pavyzdžiui, jeigu audioknyga negrožinė ir ją parašė vyras, tai ir garsins ją vyras ir atvirkščiai. Jeigu knygą skaityti gali autorius, visada tam teikiame prioritetą. Grožinėse knygose, jeigu pasakotojas yra moteris, tai ir skaityti ją turi moteris.

Kai išsirenkame knygą, kurią norime įgarsinti, darome kastingą – tai yra pakviečiame keletą aktorių, diktorių ar skaitovų, kurie jau yra garsinę pas mus audioknygas ir duodame jiems paskaityti 10-15 minučių knygos. Tuomet tariamės su kolektyvu, kieno balsu audioknyga geriausiai skamba ir atlikėjui teikiame pasiūlymą.

 

? Gal galite truputį praskleisti uždangą ir papasakoti kaip vyksta knygų garsinimas. Pavyzdžiui, ar turite garsinimui skirtą studiją, ar skaitovas gali šį darbą atlikti, kad ir savo namų sąlygomis?

Praskleisiu uždangą, bet tik truputi, nes procesas labai sudėtingas.

Garsinimui turime savo studiją – pačioje Vilniaus širdyje. Čia garsiname audioknygas jau penkti metai. Žinoma, iki garsinimo yra labai ilgas kelias gauti visas reikiamas licencijas, bet kai jau galiausiai jas turime, ir kai atsirenkame skaitovą, tuomet prasideda darbas studijoje.

Paprastai viena garsinimo sesija trunka iki 2 valandų, nes po jų jau pradeda maltis liežuvis, nebepavyksta perskaityti to, kas parašyta, o net jei ir pavyksta – tai ne taip, kaip parašyta. Studijoje darbuojasi du žmonės – garso operatorius ir atlikėjas. Garso operatorius seka ar skaitovas teisingai intonuoja, kirčiuoja, ar nėra pašalinių garsų (dažnai atlikėjai mėgsta ir rankom patrinti, ir pasikraipyti, jei skaitome iš popierinės knygos – neturi girdėtis lapų čežėjimo, o dar jeigu pilvas tuščias.. – mikrofonas viską girdi!), ar žodžiai perskaitomi taip, kaip parašyta.

Kiekvieną kartą kai kažkas ne taip, kartojam visą sakinį, ar visą pastraipą nuo pradžių – tol, kol perskaitoma taip, kad klausytojas galėtų atsipalaidavęs klausyti, kad niekas, nė menkiausia smulkmena, netrikdytų. Tai labai daug kantrybės reikalaujantis darbas. Ir žinoma audioknygos ruošimas čia tik prasideda.

Kiekvienai valandai studijoje, dar yra papildomos 5 valandos darbo su pačiu įrašu ir galiausiai, iškirpus visus pakartojimus, iš to lieka apie pusvalandis galutinės audioknygos įrašo.

Papildomas darbas – tai visų pirma montažas, kuomet pašalinami visi įrašo trūkumai. Visų antra – tai kokybės patikrinimo procesas, kuomet garsistas (paprastai – kitas garsistas) perklauso visą audioknygą ir sutikrina su knygoje parašytu tekstu. O trečia – masteringas, kuomet įrašas paruošiamas taip, kad būtų malonu klausyti ir telefonu, ir automobilyje, ir klausant namuose per garso aparatūrą. Tai yra, kad nebūtų skirtingų garso lygiu, kad tembras skambėtų taip, kaip iš tiesų skamba žmogaus balsas. Žodžiu, kad klausymas būtų kuo malonesnis.

Mūsų užduotis – padaryti taip, kad klausytojui nereikėtų galvoti apie techninius dalykus: ar čia nauja pastraipa? ar čia prasidėjo naujas skyrius? ar čia buvo svarbi mintis? Visa tai mes išsprendžiame pasinaudodami tinkamai išlaikomomis pauzėmis ir, žinoma, tinkama intonacija.

 

? Ar susiduriate su audioknygų piratavimu?

Minimaliai. Kartais vartotojai praneša apie nelegalius pasidalinimus .mp3 failais uždarose grupėse, tačiau viešai prieinamuose tinkluose audioknygos neplinta. Kaip bebūtų, į piratavimą žiūrime kaip į konkurenciją. Mūsų užduotis – padaryti taip, kad naudotis Audioteka būtų taip stipriai patogiau, kad jie mieliau sumokėtų kelis eurus už audioknygą, nei siųstusi ją iš nelegalių šaltinių.

 

? Gal bendradarbiaujate su Lietuvos aklųjų biblioteka?

Bandėme, tačiau nepavyko. Tai yra, bandėme rasti modelį, kaip galėtume įsigyti reikiamas teises tiek iš autorių, vertėjų, atlikėjų ir Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) – tačiau LAB buvo vienintelė šalis, kuri tokio bendradarbiavimo atsisakė, dėl ko mums tikrai labai, labai gaila.

 

? Ar įmanoma naujam Lietuvos autoriui būti jūsų įgarsintam? Jei taip, kokius keliate reikalavimus? Ar autoriai gali patys į jus kreiptis siūlydami savo kūrinius?

Viskas įmanoma, tačiau tikrai nėra lengva. Šiuo metu eilėje turime kur kas daugiau knygų, nei spėjame įgarsinti ir prioritetą teikiame knygoms, kurios jau yra pripažintos, ir su kuriomis patys esame susipažinę ir laikom jas vertingomis mūsų bendruomenei.

Knygų mūsų vertinimo eilėje taip pat labai daug, todėl tikrai gali užtrukti, kol apskritai prieisime prie jos. Pagrindinis kriterijus šiuo metu yra – ar knyga bus vertinga mūsų bendruomenei. O mūsų bendruomenė – tai veiklūs, verslūs, pradedantys ar jau pradėję savo verslą ar individualią veiklą žmonės, ieškantys būdo įnešti daugiau tvarkos į savo gyvenimą ir veiklą, sukurti daugiau vertės savo veikla ir savo gyvenimu.

Taigi prioritetas teikiamas asmeninio, profesinio, dvasinio tobulėjimo knygoms bei autoriams, kurie yra ne teoretikai, o praktikai, tai yra tokiems, kurie gyvena taip, kaip moko.

 

? Gal turėtumėte kokių patarimų autoriui, kuris pats nori išleisti audioknygą?

Manau, kad optimaliausia būtų paieškoti kas draugų rate galėtų priglausti į garso įrašų studiją ir padėtų paruošti įrašą. Audioteka.lt yra ne tik leidėjas, bet ir audioknygų platforma, į kurią priimame visas audioknygas, kurios atitinka minimalius garso kokybės reikalavimus. Tai yra įraše neturėtų būti bereikalingų triukšmų, garso lygis turėtų būti vientisas, neturėtų būti pasikartojimų, klaidų ir panašiai. Svarbiausia, kad tai nebūtų buitinėmis sąlygomis įgarsintas įrašas, o būtų skirta dėmesio kokybei, kad klausyti būtų malonu.

 

? Ačiū už pokalbį.

Tai ar jau norite išleisti savo audioknygą?

Greta Musteikienė

Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis geriau ir geriau, elektroninės knygos „Alsuojanti tamsa“ autorė.

Projektas „Kaip išleisti knygą“ už šio straipsnio ir/arba pokalbio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi rašytojo ir/arba pašnekovo nuomonė.
>