Elektroninė leidykla „Naujas vardas” drąsiai skelbia, kad ateitis priklauso elektroninėms knygoms. Ir kas galėtų paneigti? Juk šiandien tiek daug informacijos gauname elektroniniu formatu, o mėgstantys skaityti dažnai yra įsigiję bent vieno tipo elektroninę skaityklę.
Išleisti elektroninę knygą atrodo be galo paprasta ir dalis autorių renkasi tai padaryti patys. Tačiau „Naujas vardas“ siūlo kai ką daugiau negu tik knygos maketavimą į skaityklei pritaikytą formatą.
Asociacijos „Naujas vardas“ prezidentas Liutauras Leščinskas mielai sutiko pasidalinti su mumis leidybos užkulisiuose vykstančiais procesais.
- Kas jie tokie? Naujas vardas
- Ką leidžia? Poeziją, prozą, dramaturgiją
- Kur kreiptis? Leidyklos kontaktais (+ instrukcijos)
- Ką dar verta žinoti? Leidykla nepriima knygų skatinančių smurtą, neapykantą ir kitas neetiškas temas.
? Kaip kilo mintis užsiimti būtent elektroninių knygų leidyba?
Prieš šešerius metus du buvę lietuvių literatūros filologai ir būsimieji „Naujo vardo“ steigėjai buvo paprašyti atrinkti geriausius pradedančius poezijos ir prozos autorius vienam konkursui. Deja, atrinktieji autoriai nieko nelaimėjo, o pasipiktinę filologai nutarė: imkime ir išleiskime tuos autorius patys. Prie jų prisijungė dar du bendraminčiai, tad keturiese ir startavome. O po pirmosios knygos pamatėme, kad yra ir daugybė kitų autorių, vertų debiutuoti. Taip ir gimė „Naujo vardo“ kultūrinė iniciatyva, vėliau virtusi elektroninių knygų leidėjų asociacija.
Kodėl knygos elektroninės? Nes turėjome elektroninių terpių (svetainių, naujienlaiškių etc.) leidybos patirties. Ir jau senokai patys skaitėme elektronines knygas. Ir dar – taip pigiau. Ir lengviau pasiekti šiuolaikinius skaitytojus.
? Jūsų asociacijos įstatuose skelbiate, kad pagrindinis dalykas, dėl kurio leidžiate nemokamas knygas yra rūpestis jaunais literatais, jog talentingas žmogus turėtų progą būti skaitomas. Tai labai kilnus tikslas. Bet juk nauda ir uždarbis vieni kitiems netrukdo. Tad kodėl vis dėlto nesiekiate pelno?
Jei siektume pelno, knygas išleidimui atsirinkinėtume tas, kurias numatytume būsiant pelningas. Kiek jaunų nežinomų autorių galima numatyti tokiais būsiant? Ypač poezijos… Komercinės leidyklos paprastai kratosi tokių, nebent įžvelgia galimybę gauti išleidimui Kultūros ministerijos finansavimą.
Nenoriu pastarųjų kritikuoti, tačiau mūsų išvada buvo, kad potencialių debiutantų yra daug daugiau, nei išleidžiama rinkos ekonomikos sąlygomis. Kiek kurie jų taip ir užgęsta nepasiekę skaitytojų. Liūdna. Bet čia ir atsirado niša mums. Pradžioje net nebuvome tikri leidėjai, greičiau nemokami pagalbininkai autoriui, perskaitantys, patariantys, deramai sumaketuojantys. Vėliau aplink mus susibūrė gerbėjų ratukas, tada jau galėjome pasiūlyti autoriams tam tikrą kiekį skaitytojų, o skaitytojams – literatūros naujienų.
? Ar daug sulaukiate paraiškų knygoms išleisti? Ar daug tenka jų atsisakyti?
Turiu „Excel“ failą. Iš viso nuo 2012-ųjų rudens sulaukėme 107 paraiškų. Išleidome 33 knygas. Tad atsisakome daugiau nei dviejų trečdalių. Beje tai pati skaudžiausia darbo dalis. Turiu specialų laišką autoriams – neigiamą atsakymą, ir labai skauda, kai tenka jį siųsti.
? Kaip vyksta knygų atranka? Kokiais kriterijais remiatės atrinkdami kūrinius?
Gavę paraišką skaitome kūrinį, kartais visi „Naujo vardo“ steigėjai, kartais tik keli. Kartais, kai abejojame, kūrinius skaito mūsų bičiuliai ir šeimos nariai. Kriterijai – ar kūrinys turi teisę egzistuoti kaip knyga, ar yra pakankamai kokybiškas ir ar ras savo skaitytoją. Esame išleidę tokių knygų, kurios tikrai neturės daug skaitytojų, bet yra gera literatūra. Esame išleidę ir tokių, kurias skaito daugelis, tačiau tai nėra literatūros šedevrai. Esame atmetę puikių kūrinių, kuriuose įžvelgėme smurto, neapykantos ir panašių netoleruotinų dalykų skatinimą.
? Vienas sunkesnių išgyvenimų autoriui yra laukti leidyklos atsakymo dėl pateikto rankraščio. Sakykite, ar visiems autoriams atsakote? Per kiek laiko autorius gali tikėtis jūsų atsakymo?
Taip, atsakome visiems autoriams, nebent kokį praleidome per klaidą. O laukti… Kartais tenka laukti savaitę, kartais kelis mėnesius. Priklauso nuo to, sukelia kūrinys diskusijų ar ne, taip pat nuo mūsų užimtumo. Deja, didžiąją savo laiko dalį turime skirti duonai kasdieninei uždirbti, šeimoms, namams. Kaip bebūtų liūdna, leidybai lieka trupiniai nuo laiko puotos stalo. Va, jei atsirastų mecenatas ir leidyba taptų pagrindiniu mūsų darbu… Bet su mecenatu gali atsirasti ir „mandagūs stumtelėjimai“, ką leisti, o ko ne… Žodžiu, yra kaip yra, svarbiausia – veikla vyksta.
? O kaip dirbate su atsirinktu tekstu? Ar leidžiate tokį, kokį gavote ar redaguojate? Galbūt prašote perrašyti tam tikras dalis?
Kai kuriems autoriams reikia redaktorių, kai kuriems ne. Vieną kitą paredaguojame patys. Sunkiausia su didesnės apimties prozos kūriniais, dažniausiai jie redaguotini. Kartais prisiprašome redaktorių savanorių pagalbos, kartais kreipiasi filologijos studentės, kurioms reikia atlikti redagavimo praktiką. Redagavimas – sunkus, brangus ir daug profesionalumo reikalaujantis darbas, tad savo talkininkėms redaktorėms esame be galo dėkingi.
? Kodėl leidykla geriau negu savilaida?
Niekuo ne geriau. Rusai turi milžiniškus „samizdato“ (savilaidos) portalus – puikią terpę susitikti kūriniams ir skaitytojams. Yra pasaulinės „Wattpad“ ir panašios sistemos, kuriose rašantys žmonės susiranda skaitytojų. Gal net sakyčiau, kad savilaida yra geriau. Galbūt „Naujas vardas“ yra atmetęs tokių autorių, kurie po dešimtmečio kito garsins Lietuvą visame pasaulyje. Laikas parodys…
? Skaitytojai pastebėjo, kad šiais metais, palyginus su praėjusiais, išleidote gerokai mažiau knygų. Kodėl?
Sunkūs metai, negalėjome skirti daug laiko leidybai. Bet savo eilės daugiau ar mažiau parengtos jau laukia dešimt knygų. Kantrybės.
? Ar sekate išleistų savo knygų parsisiuntimo skaičių? Galbūt galėtumėte pasidalinti su mumis dažniausiai parsisiųstų knygų Top 5?
Galime sekti tik kelis iš daugelio šaltinių, mūsų knygos juk platinamos laisvai. Turiu skaičius, kiek knygų atsisiųsta iš naujasvardas.lt svetainės (arba skaityta joje), iš „Google books“, „Apple iTunes“ ir „Linkomanijos“. Top 5 būtų toks:
- Regimantas Dima „Gyvenimo stebėtojo memuarai“– 6643 egz.
- Aurelijus Katkevičius „Mąstytojas ir komentarai“ – 5112 egz.
- Kreivarankis „Filosofijos istorijos etiudai“ – 4256 egz.
- Dainius Dirgėla „Stebėto jo užrašai“ – 2877 egz.
- Gita Balžekaitė „Vaivorykštės lietus“ – 2562 egz.
? Nuoširdžiai dėkojame už pokalbį.
https://naujasvardas.lt Leidyklos kontaktai Instrukcijos, kaip pateikti rankraštį
Labai naudingas straipsnis.
Ačiū, Odeta, dirbome, kad būtų 😉
Ačiū autorei. Su leidykla jau susisiekiau dėka jūsų 🙂
Maniau, kad filologų buvusių nebūna 🙂 O leidyklos idėja puiki!